Šizofreniko dialogas

Nebeatsimeni savo tikro vardo, bet ar yra koks skirtumas? Tu juk sergi šizofrenija, tebūna tavo vardas kaip priminimas žmonėms, kiek daug jie dar gali prarasti.
Kartais kai kurie užrašai neturi gilios prasmės ir tėra minčių srautas
Nebeatsimeni savo tikro vardo, bet ar yra koks skirtumas? Tu juk sergi šizofrenija, tebūna tavo vardas kaip priminimas žmonėms, kiek daug jie dar gali prarasti.
Po akimirkos supranti, kad labiausiai pyksti tik ant savęs, ant savęs ir nieko kito. Staigia vertikale tavo nuotaika neria į melancholijos ir depresijos dugną. Porą kartų apsisuka ore lyg dalyvautų lėktuvų šou.
Sometimes surviving is trying hard to fall asleep before you fall apart. Sometimes self-destruction is trying to keep going until you just physically cannot do it anymore.
I blackout. I fast forward to me sitting in my car in pajamas, driving through a popular street in the city. A five second feeling of an open window, wind and a warm summer night.
You think about the end of time quite often. And after that you feel the obligation to think about life as much as possible as well. It’s strange; you’ve wasted so much time just to understand the real meaning of it.
Kažkas keičiančio gyvenimą lyg ir turi abstrakčią formą, bet nesugebu įžiūrėti kas tai. Tarsi toj vaikiškoj knygoj, kurioj reikia sujungti taškus, kad išgautum kažkokią figūrą ar paveikslėlį, tačiau aš neturiu pieštuko. Aš turiu tik buldozerį.
You don’t sleep normally for about 2 months and in recent weeks you’ve pretty much stopped sleeping altogether. “Sleeping is for people who have too much time,” you’ve used to joke.