Kartais kai kurie užrašai neturi gilios prasmės ir tėra minčių srautas
Kažkas keičiančio gyvenimą lyg ir turi abstrakčią formą, bet nesugebu įžiūrėti kas tai. Tarsi toj vaikiškoj knygoj, kurioj reikia sujungti taškus, kad išgautum kažkokią figūrą ar paveikslėlį, tačiau aš neturiu pieštuko. Aš turiu tik buldozerį.
You don’t sleep normally for about 2 months and in recent weeks you’ve pretty much stopped sleeping altogether. “Sleeping is for people who have too much time,” you’ve used to joke.
The darkness swallows you whole. people say it gets better. I haven’t noticed.
This is weird, isn’t it? How you still manage to fall into sympathetic feelings. You plan and you plan, you calculate and you still get screwed over about 75% of the time.
I wake up to the sound of rain. When I open my eyes I know that is going to be one of those days. It’s just that nobody told me that there will be more days like these to follow.
Kentėti ir manyti, jog tai teisinga skamba labai jau katalikiškai. Nelabai būdinga tau, tiesą sakant. Nelabai būdinga man. O kas man būdinga? Kas, už visų tų kaukių ir vaidmenų, aš iš tikrųjų esu?
Tavo akis pradeda nevaldomai trūkčioti ir nors šiame kambaryje daugiau nieko be tavęs nėra, nuleidi galvą ir drebančiais pirštais palieti vietoje nenustygstantį akies voką. Apima keistas tąsos pojūtis, lyg kristum visą amžinybę, tačiau vieną akimirką viskas staiga dingsta ir nardai vakuume. Viskas staiga sustoja. Šlapia. Atsibundi baloje.
Bandau aplinkinius paveikti šizofrenija. Kai kada tai man pavyksta, nors nežinau, nuo ko tai priklauso – ar čia jie silpnavaliai, ar čia aš įtikinamai kalbu. O gal nė vienas, gal jie tiesiog atsiduoda nežiniai.